pavergti

pavérgti tr. DŽ, NdŽ, paver̃gti, -ia (pàvergia), pàvergė NdŽ, KŽ, DŽ²; Rtr, ŠT107 nj. 1. atimti kam laisvę, užkariauti: Kryžiuočių pavergtas jotvingių kraštas buvo labai žiauriai nusiaubtas rš. Supratau, jog lenkai yra mus pavergę Žem. Amžiais pavergta kelias tėvynė, jos atgimimą jaučia dvasia Mair. Kai visa tauta supranta, kad mirti už laisvę – garbė, o gyventi vergijoj – gėda, tokios tautos nebepavergsite! J.Gruš. | refl. tr. NdŽ: IV a. pr. m. e. persų Achaimenidai pasivergė dalį Gruzijos ir privertė kolchus mokėti duoklę EncIX726. Ateiviai lengvai pasivergė vietinius slavus ir patys įsikūrė laisvaisiais žmonėmis LEXXXIII370. 2. pajungti, padaryti pavaldų, palenkti: Pavérgti asmenį visuomenei NdŽ. Aš jį pastačiau tavo ponu ir jam pavergiau visus jo brolius brš. 3. Krs prispausti, užengti, užguiti: Pavérgę turėdavo žmogų pasisamdę Šmn. Koks čia mun linksmumas, aš esu pàvergtas, vergas esu Trk. Vyras pačią pavérgė Jn(Kv). Ans yr pàvergtas pačios Yl. Mes girdėjėm, ka žmona buvo pavérgusi didliai Ms. Pats žmogus pavergì [save] žeme, negalì apgalėt (apdirbti) Kzt. Namie jį (Mykoliuką) buvo pavergusi brolio šeima ir padariusi dėde; dvare jį buvo pavergęs įsakytojas Geišė ir padaręs tylia mašina darytoja Vaižg. | prk.: Buitiniai rūpesčiai pamažu pavergia moterį ir išsekina jos jėgas rš. Labai mane karas pàvergė Dsm. | refl. tr.: Jis kito žmogaus dalią žemės pasisavino, tuojaus jis ir tą patį žmogų pasivergia dėl apdirbimo jos TS1903,9. 4. prk. patraukti į savo pusę, užvaldyti: Kaip lengvai žmogų pavergia aukšti postai, garbė, turtas rš. Gamtos dėsnius pavérgė žmonių genijus NdŽ. Didelė, kiekvieną pavergianti jėga ėmė veržtis jo žodžių srautais, jo rankų mostais, jo įsiliepsnojusio žvilgsnio kaitra V.Myk-Put. Kartais sielą pavergia liūdesys rš. Antanas galėdavo ištisą pamoką deklamuoti ir, pavergęs visų dėmesį, vesti jų mintis toli toli už klasės sienų V.Bub. Regėkite, į ką dabar pavirto šėtono siausmo pavergtas žmogus A.Mišk. Kietos, bejausmės smūtkelių statulos pavergė visas jo (dievdirbio) svajones S.Zob. Daug žemės puikių ir gražių dukterų jo širdį pavergti norėjo Mair. 5. prk. sužavėti: Tie laiškai iš sykio pavergė jo sielą Ašb. Visur tarp svetimųjų daugel grožybių pastebėjęs, kokių nesą pas mus, bet tos svetimosios grožybės nepavergusios jo širdies LzP. Kalbėtoja vergte pavergė visus klausytojus Vaižg. Bet dabar štai per kermošių Ona pavergė Tamošių K.Bink. \ vergti; apvergti; įvergti; nuvergti; pavergti; privergti; suvergti; užvergti